Artūras Zuokas
Būk realistas - siek neįmanomo.
1968m. Paryžiaus studentų judėjimo šūkis.
1968 m.
Gimė Kaune
Artūras gimė Kaune, bet vaikystė prabėgo keliose...
1983 m.
Diplomuotas elektromechanikas
Baigęs 8 klases Jonavos I vidurinėje mokykloje...
1986 m.
Privalomoji karinė tarnyba
Pašauktas į privalomąją tarnybą sovietų armijoje...
1988 m.
Lietuvos atgimimo sąjūdžio dalyvis
Artūras nuo jaunystės aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje...
1989 m.
Žurnalistika
1989 metais įstojo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakultetą...
1990 m.
Karo korespondentas
Dar nė nepradėjus mokslų, „Sąjūdžio žinių“ redakcijos...
1992 m.
Šeima
„Sėdžiu Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto pastate Saulėtekio...
1994 m.
Dvidešimt šešeri – pirmasis milijonas
„Vieną vakarą su Agne vaikštinėdamas po tuometinį...
1996 m.
Darbas Valdui Adamkui
Artūras kartu su bendraminčiais organizavo tuometinio JAV...
1997 m.
UŽ Užupio Respubliką
Pardavus pastatą JAV ambasadai, Artūro šeimai reikėjo...
1998 m.
Visą save - visuomeninei veiklai
„Tenebūna nei mažo, nei didelio darbo, kurio...
1999 m.
Iš verslo – į politiką
1999 m. Artūras tapo Lietuvos liberalų sąjungos nariu...
2000-2007 m. ir 2011-2015 m.
Meras, pakeitęs Vilnių
2000 metais 32 metų Artūras Zuokas pirmą kartą išrinktas Vilniaus meru. Vadovaudamas sostinei tris kadencijas 2000–2007 ir 2011–2015 metais, jis kartu su komanda Vilnių transformavo iš posovietinio miesto į europinio lygio sostinę: suformuotas modernaus miesto centras dešiniajame Neries krante, atnaujintas Gedimino prospektas, pradėta būstų renovacija Žirmūnuose, suprojektuoti ir pradėti darbai Vilniaus vakariniame aplinkkelyje ir daugelis kitų darbų.
• Politikos apžvalgininkas Lauras Bielinis: A. Zuoko veiksmai neleido miestiečiams būti abejingiems ir pažadino daugelio gyventojų tikėjimą, kad kažkas gali vykti ir keistis net tada, kai jau nieko nesitiki.
(2003 m. portalas ,,Omnilaikas”)
| E-miestas | Infrastruktūra | Kultūra ir paveldas | Sportas ir Sveikata | Švietimas | Ekonomika | Visuomeniniai projektai |
BIOGRAFIJA
Artūras Zuokas (g. 1968 m. vasario 21 d. Kaune) – žurnalistas, verslininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1986 m. baigė Jonavos profesinę technikos mokyklą, elektros įrenginių priežiūros šaltkalvis.
1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1997 m. stažavosi JAV informacijos agentūros kvietimu (tema – „Verslas, verslo administravimas“). Žurnalistikos stažuotės ir mokomieji seminarai Vokietijoje ir Švedijoje.
1989 m. – mėnesinio leidinio „Homo Sovieticus“ leidėjas ir redaktorius. 1990–1991 m. – laikraščio „Respublika“ neetatinis reporteris.
1990–1992 m. – „Universitas Vilnensis“ reporteris. „Independent Television News Ltd.“ nepriklausomas žurnalistas: karo korespondentas Irake, Irane, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Osetijoje.
1992 m. Vilniuje įsteigė UAB „Baltijos naujienų agentūra“.
1992–1994 m. nepriklausomas „Worldwide Television News" žurnalistas, specialusis politinis korespondentas Maskvoje, Karabache, Čečėnijoje, Abchazijoje.
Politinė veikla
1997–1998 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus rinkimų štabo narys; 1999 m. – Lietuvos liberalų sąjungos vicepirmininkas;
2000 m. sąjungos Centrinio rinkimų štabo vadovas;
2003 - 2010 m. Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas.
2010 m. pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos.
Nuo 2010 m. visuomeninio judėjimo „TAIP“ (Tėvynės atgimimas ir perspektyva) pirmininkas.
2000–2003 m., 2003–2007 m., nuo 2007 m. balandžio iki 2008 m. kovo 26 d., kai įsigaliojo teismo nuosprendis – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2000 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys, Miesto paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas.
Nuo 2011 m. su Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
2000 m. lapkričio 15 d. – 2003 m. balandžio 9 d. ir 2003 m. birželio 25 d. – 2007 m. balandžio 8 d. ir nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras, Vilniaus miesto tarybos pirmininkas.
2004 m. buvo išrinktas, bet atsisakė mandato ir 2008–2009 m. (atsistatydino) Seimo narys.
2014 m. liepos 12 d. Vilniaus Rotušėje jungiamajame politinių partijų „Sąjunga TAIP“ ir Liberalų ir centro sąjungos suvažiavime įkurta Lietuvos laisvės sąjunga (LLS). Išrinktas naujos politinės partijos pirmininku.
Visuomeninė veikla
1989 m. įkūrė visuomeninę labdaringą organizaciją Lietuvos humanistinė jaunimo sąjunga, jos vadovas.
1997 m. – visuomeninės įstaigos „Užupio fondas“ steigėjas.
Nuo 1997 m. – Rotary klubo narys.
1998–1999 m. Rotary klubo Senamiesčio skyriaus prezidentas.
Nuo 1998 m. Vilniaus klubo steigėjas ir narys, 2002–2006 m. ir 2011 – 2015 m. Vilniaus klubo prezidentas.
1999–2000 m. – Vilniaus teniso klubo steigėjas ir valdybos pirmininkas. 1999–2004 m. – visuomeninės įstaigos „Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas“ valdybos narys.
2002 m. – Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas.
2003 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės narys.
Nuo 2007 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
2010 m. - labdaros ir paramos fondo VšĮ “Azzara” direktorius
2011 m. – 2015 m. – Vilniaus futbolo klubo “Žalgiris” garbės prezidentas.
Apdovanojimai
2001 m. buvo iteiktas Prancūzijos prezidento Jacques˙o Chiraco apdovanojimas „Už nuopelnus Respublikai”, skirtas už indėlį plėtojant dvišalius santykius su Prancūzija.
2002 metais gavo labiausiai pasižymėjusio 2002 metų pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą (suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai / Junior Chamber International). Šiam apdovanojimui buvo pristatyti 104 šalių atstovai.
2002 m. buvo paskirtas „Verslo žinių” apdovanojimas „Metų ekonomikos variklis 2002″.
2002 m. gavo Lietuviškos architektūros apdovanojimą „Architektūros draugas 2001″.
2003 m. buvo išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu.
2003 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos miestų-seserų programos komiteto Metų žmogaus apdovanojimas „Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms“.
2003 m. Latvijos respublikos prezidentė apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu už gerų santykių tarp Lietuvos ir Latvijos skatinimą.
2003 m. Čikagoje buvo įteiktas JAV – Baltijos šalių fondo apdovanojimas „Už valdymo meną“.
2011 m. Originali A. Zuoko kova su ne vietoje pastatytais automobiliais Harvardo universitete buvo apdovanota „Ig Nobel“ apdovanojimu „už atradimus, kurie iš pradžių sukelia juoką, o po to priverčia susimąstyti“.
Artūras gimė Kaune, bet vaikystė prabėgo keliose Lietuvos vietose –- Panevėžiuke, Pasvalyje, Anykščiuose ir Jonavoje, nes tėvai vis ieškojo geresnio darbo ir stogo virš galvos. Gražiausi atsiminimai likę iš gyvenimo Anykščiuose, o subrendo Jonavoje.
Gyvenimo sąlygos buvo itin sunkios, todėl Artūrui, kaip vyriausiam vaikui, teko rūpintis dviem jaunyliais broliais, bandyti prasimanyti pinigų maistui renkant ir priduodant tuščius butelius, ar dirbant įvairius pagalbinius darbus statybų įmonėse.
Baigęs 8 klases Jonavos I vidurinėje mokykloje (dabartinė Jeronimo Ralio gimnazija), Artūras mokslus toliau tęsė Jonavos 44-ojoje profesinėje technikos mokykloje (dabartinė Jonavos politechnikos mokykla), jąkurią baigė su pagyrimu ir įgijo elektros įrengimų priežiūros šaltkalvio specialybę. Atliko praktiką ir kurį laiką dirbo įmonėje „Azotas“; (dabartinė „Achema“;).
Pašauktas į privalomąją tarnybą sovietų armijoje. Dvejus metus tarnavo Šiaurės jūrų laivyno jūrų pėstininkų brigadoje „Sputnik“ prie Barenco jūros, netoli Norvegijos sienos.
Artūras nuo jaunystės aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje ir reiškėsi kaip lyderis. Atgimimas dar stipriau įtraukė jį į visuomeninę veiklą: jis dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, stabdė sovietų armijos paradą Vilniuje, buvo tuometinės Lietuvos laisvės lygos šalininkas, skėtinės Lietuvos jaunimo tarybos (LiJOT) steigėjas. 1989 m. jaunimo organizacijų buvo deleguotas į Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos suvažiavimą, kuriame Artūras griežtai reikalavo šios organizacijos atsiskyrimo nuo Maskvos ir jos likvidavimo, taip sudarant galimybes kurtis nepriklausomoms Lietuvos jaunimo organizacijoms. 1989 m. kartu su bendražygiais įsteigė Humanistinio jaunimo sąjungą (LHJS) ir leido mėnraštį „Homo Sovieticus“.
1989 metais įstojo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakultetą.
„Žurnalisto profesija man visuomet atrodė romantiška, nes ji keičia pasaulį, daro jį geresnį. Kovoti už tiesybę ir principus man visada buvo svarbu. Tikėjau, kad žurnalistika suteiks galimybę patirti daugybę įspūdžių, pamatyti pasaulio ir susipažinti su įdomiais žmonėmis. Tikėjau, kad šis darbas man gali suteikti galimybę persikūnyti į daugybę personažų ir išmėginti įvairias profesijas. Vadovavausi šūkiu: kam rinktis vieną, jei galiu išmėginti visas!“ – teigia A. Zuokas
Dar nė nepradėjus mokslų, „Sąjūdžio žinių“ redakcijos buvo išsiųstas į ką tik prasidėjusio konflikto tarp Gruzijos ir Abchazijos zoną. Per savo, kaip karo korespondento, karjerą jis reportažus rengė Lietuvos ir kitų šalių žiniasklaidai. Dirbo britų „Independent Television News“ ir „Worldwide Television News“ žurnalistu konfliktų vietose Azerbaidzane (Baku), Kalnų Karabache, Čečėnijoje, Gruzijoje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Moldovoje, pučo metu Maskvoje, 1991 m. Irake, Irane, Baltijos šalyse.
Tai buvo įdomus, prasmingas, pilnas iššūkių, rizikos ir naujų įspūdžių darbas.
VU Žurnalistikos fakultetą baigė 1998 m.
„Sėdžiu Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto pastate Saulėtekio alėjoje ant palangės ir dairausi į atvykstančius būsimuosius bendrakursius, kurie laikė paskutinį stojimo į žurnalistiką egzaminą. Aš jau buvau egzaminus išlaikęs anksčiau. Staiga matau ateinančią merginą ilgais juodais plaukais, labai stilingai apsirengusią. Ji artėja, elegantiškai plaikstosi ilgas juodas lietpaltis, o ypač nustebino, kad ji vedėsi už pavadėlio pudelį. Buvau pritrenktas. „Ar dėstytojams nepasirodys įžūlu: drįsta atsivesti šunį į stojamuosius egzaminus?!“ – pastebėjau mintyse ir kartu pagalvojau, kad ji galėtų būti mano žmona.“ – pasakoja A. Zuokas
Artūras ir Agnė susituokė 1992 metais. Jie turi tris vaikus: Gabrielę, Domantą ir Emiliją.
„Vieną vakarą su Agne vaikštinėdamas po tuometinį Sereikiškių parką (dabartinį Bernardinų sodą) pastebėjau kitapus Vilnelės, beveik ant upės pakrantės, stovintį apleistą, apirusiomis sienomis, apsilaupiusiais dažais pastatą. Paklausiau Agnės, ar ji nenorėtų ten gyventi? Ji aiktelėjo, kaip būtų romantiška, bet aiškiai netikėjo, kad tai įmanoma. Tuomet jai pasakiau: „Vadinasi, mes čia ir gyvensime.“ Pamaniau, kad investavus pinigų būtų galima įsirengti nuostabų butą, o sutvarkius visą aplinką – atidaryti ir nedidelį aukšto lygio viešbutį.“ – prisimena A. Zuokas
Jau kitą dieną to namo gyventojams Artūras išdalijo lapelius su pasiūlymu pirkti iš jų butus ir neilgai trukus pastatas buvo jo. Prasidėjo sudėtinga jo restauracija.
Kaip tik tuo metu JAV ambasada ieškojo patalpų savo rezidencijai. Pusmetį užsitęsusios derybos buvo rezultatyvios ir Artūras sutiko parduoti pastatą, už jį JAV ambasadoje buvo įteiktas pirmasis milijono dolerių vertės čekis. Tuomet jam buvo 26 metai.
Artūro galvoje nuolat sukosi begalė idėjų: jis įsteigė pirmąją Lietuvos ir Prancūzijos įmonę „BNA“ –„Baltic News Agency“ (1992 m.), pastarosios darbuotojai rengė užsieniui reportažus apie Lietuvą ir kitas mūsų regiono šalis ir pirmieji šalyje pradėjo teikti videoreklamos ir rinkodaros paslaugas. Po metų su partneriais atidarė moderniausių ir aptarnavimo atžvilgiu geriausių buitinės technikos parduotuvių tinklą Lietuvoje; Gedimino prospekte duris atvėrė garsaus italų prekių ženklo „United Colors of Benneton“ parduotuvė; pasirašytas kontraktas su „McDonald’s Europe“ dėl pirmojo Lietuvoje greitojo maisto restorano atidarymo.
Artūras kartu su bendraminčiais organizavo tuometinio JAV aplinkosaugininko Valdo Adamkaus iškėlimą kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidentus ir organizavo Prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampaniją. 1997 metų vasarą sutarė su Lietuvos centro sąjunga dėl partinės paramos V. Adamkui ir jau kartu organizavo sėkmingą rinkimų kampaniją. 1998 m. Valdas Adamkus tapo Lietuvos Respublikos Prezidentu. Artūras taip pat vadovavo 2004 m. V. Adamkaus rinkimų į prezidentus kampanijai, kuri taip pat buvo sėkminga, – V. Adamkus buvo išrinktas LR Prezidentu.
Pardavus pastatą JAV ambasadai, Artūro šeimai reikėjo rasti naują vietą, kur gyventi. Ta vieta tapo Užupis. Ten šeima įsigijo butą, o vėliau ir visą pastatą ant Vilnelės kranto.
Ne visuomet Užupis atrodė toks patraukus gyventi, kurti ar tiesiog pasivaikščioti. Kadaise ant Malūnų g. namo šiurpiai atrodė užrašas „Ulica smerti“ („Mirties gatvė“), o pats rajonas buvo labai apleistas. Bet Artūras savo vaizduotėje matė visai kitokį Užupį – jaukų, tvarkingą ir menišką.
Tuo pačiu metu, norėdamas atkreipti tuometės valdžios dėmesį į Užupio rajoną, jis bendraminčiams pasiūlė idėją – paskelbti Užupį nepriklausoma respublika. Artūras parinko nepriklausomybės paskelbimo datą – balandžio 1-ąją –,, Užupis yra UŽ, o ne PRIEŠ; Užupis yra laisvas ne todėl, kad Respublika laisva, o todėl, kad jame gyvena laisvi žmonės“.
„Visada mėgau rašytoją Marką Tveną, kuris taikliai pastebėjo, kad dažniausiai rimti dalykai pirmiausia pasakomi juokais.“ – šmaikštauja A. Zuokas
Artūras sukūrė Užupio Respublikos ženklo dizainą – jame keturi ženklai žymi, kad tai – meniškų ir linksmų žmonių, kurie gyvena prie upės, rajonas. Užupio Respublikos konstituciją sukūrė kino menininkas Romas Lileikis.
„Tenebūna nei mažo, nei didelio darbo, kurio nepajėgčiau įveikti Lietuvos sostinės labui“, – skamba Vilniaus klubo, prie kurio steigimo ir augimo prisidėjo ir Artūras, narių priesaika.
Susibūrę į Vilniaus klubą aktyviausi Vilniaus verslo, mokslo, kultūros žmonės sutelkė savo talentus, idėjas, lėšas, kad drauge savo darbais, pomėgiais, talentais, verslu garsintų ir turtintų Lietuvos sostinę. Vilniaus klubo veikloje A. Zuokas dalyvauja iki šiol.
Artūras aktyviai dalyvavo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo darbe – ėjo pareigas valdyboje. Jis taip pat buvo Vilniaus teniso klubo steigėjas ir valdybos pirmininkas, Žinių ekonomikos forumo narys, Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas, Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ prezidentas, Žurnalistų sąjungos narys.
Artūras jau daug metų dalyvauja Rotary klubo veikloje, o būdamas 29 metų buvo išrinktas Senamiesčio rotary klubo prezidentu.
Kartu su žmona Agne inicijavo ne vieną akciją, tarp kurių – šimtus būsimų mamų kasmet suburianti „Nėštukių šventė“ ar kalėdiniu laikotarpiu vykstanti akcija senjorams „Susitikime prie kavos puodelio“.
1999 m. Artūras tapo Lietuvos liberalų sąjungos nariu, netrukus – ir jos vicepirmininku. A. Zuokas buvo patvirtintas rinkimų štabo vadovu ir 2000 metų Seimo rinkimuose Lietuvos liberalų sąjunga gavo net 34 Seimo nario mandatus, pirmą kartą savo istorijoje tapdama parlamentine partija. Partijos pirmininkas R. Paksas tapo Ministru Pirmininku. Artūras buvo vienas aktyviausių Naujosios politikos koalicijos kūrėjų. Tai buvo neįkainojamos politikos pamokos.
Sujungus Lietuvos liberalų, Centro ir Moderniųjų krikščionių sąjungas į naują partiją – Liberalų ir centro sąjungą, Artūras Zuokas tapo jos pirmininku (2003 m.). Su šia partija jis laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo Seimo nariu (2008 m.). Po metų, negalėdamas susitaikyti su Seimo neveiklumu, Artūras Zuokas atsistatydino iš Seimo ir LiCS partijos vadovų ir subūręs visuomenininkus 2010 m. įsteigė visuomeninį judėjimą TAIP (Tėvynės atgimimas ir perspektyva), su juo laimėjo 2011 m. savivaldos rinkimus sostinėje.
2014 m. suvienijęs LiCS ir TAIP partijas įsteigė Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) ir buvo išrinktas jos pirmininku.
Žinomas aktorius Jeremy Ironsas, Gugenheimo muziejaus direktorius Thomas Krensas, avangardinio kino pradininkas Jonas Mekas yra viešai išreiškę savo palaikymą Artūro politiniams siekiams.
m.Ticket
m. Parking
Problemų registras
Vilnius Tech Park
Vieno langelio principas
Atvirų duomenų bankas
Interaktyvus Vilniaus miesto žemėlapis
Daugiau...
Dešinysis Neries krantas - naujasis miesto centras
„Air Lituanica“
„Vilnius Veža“
Viešojo transporto pertvarka
Šildymo kaina sumažinta iki 22%
Kalvarijų turgaus rekonstrukcija
Bernardinų sodas
Jeruzalės Teisuolių parkas
Vilniaus vakarinis aplinkkelis
Vilniaus pietinis aplinkkelis
Konstitucijos prospektas
Pradėta būsto renovacija
Daugiau...
Jono Meko Vizualiųjų Menų Centras
Ermitažo/Gugenheimo projektas
Didžioji sinagoga.
Modernaus meno centro projektuoti pakviestas architektas Daniel Libeskind
Kauno ir Vilniaus Fluxus ministerijos.
3D Kalėdinė pasaka
Daugiau...
Oranžiniai dviračiai.
Atsinaujinęs Liepkalnis.
Tai Chi.
Mano Guru.
Sveikas miestas.
Renovuotos:
Lazdynų,
Šeškinės,
Šv. Roko,
Mykolo Marcinkevičiaus,
Karoliniškių gydymo įstaigos
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai
Daugiau...
Įdiegta elektroninė registracija į darželius
Naujas darželis Santariškėse
Įkurta 3640 naujų vietų darželiuose
Renovuota virš 40 mokymo įstaigų, dar 22 parengti projektai
Naujos bibliotetkos Žirmūnuose ir Pilaitėje
Daugiau...
„Financial Times“ - Vilnius - daugiausiai investicijų pritraukęs Europos miestas
Nedarbas krito nuo 12.4% 2011 metais iki 6.5% 2015 metais.
Socialinių pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo nuo 37475 2011 metais iki 24059 2015 metais.
Pristatytas Vilniaus naujas prekės ženklas
Įsteigtas Vilniaus kino biuras
Daugiau...
Projektas „Dovana Vilniui“ pritraukė daugiau nei 0.5 mln. Eur dovanų Vilniui ir vilniečiams iš privačių rėmėjų.
Akcija senjoramas „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“
Apsaugok mane.
Parkuok teisingai
Nieštukių šventė
Daugiau...
© 2019. Visos teisės saugomos. Zuokas.lt
