Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau VPT) priėmė pakartotines išvadas, kuriose išreikštos, mūsų nuomone, kritinės pastabos dėl projekto „Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“ įgyvendinimo, koncesijos suteikimo ir vykdymo“ (toliau – Daugiafunkcis kompleksas). Tai kartu reiškia, kad Daugiafunkcinio komplekso projektas turės būti pakartotinai svarstomas taryboje jau trečią kartą.
Pirma, VPT siūlo alternatyvius Daugiafunkcio komplekso indeksavimo variantus, kurie neatitinka mero V. Benkunsko ir jo atstovaujamos valdančiosios daugumos patvirtintos indeksavimo tvarkos. Kitaip tariant, šalių ekonominė interesų pusiausvyra, net ir po pirmųjų VPT rekomendacijų, neteisingai paskirta savivaldybei. Kitaip tariant, ką opozicija ne kartą akcentavo, meras V. Benkunskas realiai atstovauja įmonę „Baltcap“, o ne miesto interesus.
Antra, VPT nurodyta, kad iš indeksuojamos sumos reikia atimti naujo turto (baldų, daiktų, įrangos ir pan.) sukūrimo sąnaudas. Nes tai yra visiškai nelogiškas susitarimas dabar pabranginti įrangą daugiau nei 40 proc., kuri tik dar bus perkama ateityje. Savivaldybė su šiais siūlymais nesutiko ir pakartotinio Daugiafunkcio komplekso pakeitimų priėmimo metu taryboje, nors aiškių argumentų ir nepateikė. Paprastai investicijos į naują turtą daromos investicijų pabaigoje, todėl indeksuoti tai, kas dar neįsigyta, atrodo, nėra pagrįsta. Vienu atveju savivaldybė neteisėtai indeksavo tokius darbus, kurie jau buvo atlikti (t. y. tyrimo, projektavimo, griovimo darbai), šiuo atveju, nori indeksuoti dar nenupirktus, bet į ateitį branginamus daiktus. Buitiniais terminais kalbant, šios dienos kompiuterio kainą nori pabranginti virš 40 proc., nors jis bus perkamas po kelių metų.
Trečia, indeksacija turės būti keičiama tokiu būdu, kad miestui tenkanti ekonominė našta mažėtų, o projektas turėtų pigti. Priminsime, kad savivaldybė pasiūlė metinį mokestį koncesininkui sumokėti ne per 22 metus, o per 2 metus. Tokiu atveju koncesininkas pritaikė „nuolaidą“ atsisakydamas 2 procentų refinansavimo mokesčio, kas sudaro 2,4 mln. Eur. Svarbu tai, kad atlikus indeksavimo perskaičiavimus savivaldybės naudai, neturėtų būti spekuliuojama neva suteikta nuolaida dėl 2,4 mln. Eur, nes: (i) jos taikymas komplekso statyboms nevykstant laiku yra ginčytinas; (ii) projekto bendrovė gauna ženklų kainos didinimą, kuris ir taip nebuvo numatytas koncesijos sutartyje tokia apimtimi.
Ketvirta, virš 40 procentų prašoma indeksacija yra primityviai grindžiama kainų pasiūlymo skirtumu tarp pirminio rangovo ir UAB „Naresta“, kurios pasiūlymas projekto bendrovės pateiktas savivaldybei 2023 m. spalio mėnesį. Tačiau 3 rinkos dalyvių pasiūlymas turi būti tikrinamas ir negali būti besąlygiškai akceptuojamas, nes jį teikė „Baltcap“ partneris Š. Stepukonis, kuris pats yra įtariamas dėl galimo didelės vertės, ne mažiau kaip 27 mln. Eur dydžio, investicinei bendrovei ir jai priklausančių dukterinių įmonių turto pasisavinimo ir jo galimo pralošimo. Todėl į tokius paskaičiavimus reikia žiūrėti labai kritiškai. Opozicija įsitikinusi, kad FNTT, kuri atlieką tyrimą, turėtų įvertinti, ar Š. Stepukonis negalėjo sąmoningai galimai užaukštinti statybos pasiūlymo kainą, nes žinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pabrangimą kompensuos, ir taip spręsti savo finansines problemas?
