Sveiki. Jeigu per paskutines kelias dienas lankėtės mano kampe internete, tai turbūt žinote, kad aš tebesu atostogose ir tolokai nuo Lietuvos, o jei tiksliau – tolokai ir nuo modernaus ryšio priemonių, todėl negalėjau atsakyti į jūsų komentarus. Dar kartą priminsiu, kad prieš išvykdamas atostogų, parengiau visą ciklą temų, kuriose pasakoju apie daugelį su manimi susijusių įvykių, tas temas tęsiu ir kitą savaitę – tuomet ketinu paskelbti Teisme sakytą mano kalbą, kurioje atrasite daug, tikiuosi, įdomios faktinės medžiagos, taip pat išsamiai paaiškinsiu tariamas sąsajas su viena labai išpopuliarinta verslo grupe bei žinomos mano išvykos į Lenkiją aplinkybes. Paskutinės kelios temos buvos skirtos prieš porą metų vykusiems Vilniaus mero rinkimams bei su jais susijusiems įvykiams asmenims. Jei užsukote į mano BLOGą po ilgesnės pertraukos, siūlyčiau atsiversti ankstesnius įrašus. Suprantu, kad reikėjo anksčiau papasakoti daugelį dalykų, apie kuriuos rašau dabar, tačiau buvau įsitikinęs, kad tikrai neturiu, dėl ko teisintis, o žmonės ir patys viską supranta, nors tikrovė buvo kiek kitokia. Šiandien baigdamas mero rinkimų temą, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kaip keistai “sutampa” kai kurių teisėsaugos institucijų veiksmai su politiniais įvykiais Lietuvoje. Mano bylos atidavimas į teismą prieš pat Seimo rinkimus praktiškai padarė neįmanomą mano dalyvavimą rinkimų kampanijoje. Beje, tai buvo ne tik mano atveju, nors man turbūt kliuvo daugiausia. Ir bylų iškėlimas, ir kvietimai liudyti kažkaip nuostabiai sutapdavo su artėjančiomis arba vykstančiomis rinkimų kampanijomis. Net mano tuometinė patarėja ir vieno iš savivaldybės departamentų vadovas buvo STT sulaikyti prieš pat paskutinį balsavimo dėl Vilniaus mero. Tiesiog atsitiktinumas, kaip ir atsitiktinumu matyt reikėtų laikyti tai, jog niekuo tų dviejų sulaikytųjų apkaltinti negalėjo, o pirminis pretekstas buvo neva privačių bendrovių nupirkti bilietai į Taliną. Tačiau triukšmo buvo daug, kaip beje ir daugybėje kitų efektingai pradėtų bet be rezultatų pasibaigusių STT sulaikymų ir bylų. Prisiminkime prieš pat artėjančius rudens Seimo rinkimus sukeltą skandalą dėl kelių Seimo narių, juk tuomet kaltinimus jiems kaip labai rimtus ar rimtus vertino apie 60 proc. rinkėjų. Aš visuomet gyniau partijos kolegas, pasisakiau prieš raginimus stabdyti G.Steponavičiaus, E.Masiulio, R.Palaičio narystę LiCS. Daug žalos padarė V.Martišausko (nors anaiptol jo neteisinu) sulaikymas likus iki rinkimų trims dienoms, taip pat keisti Policijos generalinio komisaro V.Grigaravičiaus pareiškimai dėl galimų kandidatų sąsajų su nusikalstamu pasauliu. O kur dar kratos partijų būstinėse prieš pat antrąjį Prezidento rinkimų turą ir nemažai kitų mažesnių ar didesnių įvairių tarnybų “operacijų”, kurių vienintelis apčiuopiamas rezultatas – sukeltas masinis nepasitikėjimas ne tik politikais, bet ir juos “gaudančiais” teisėsaugininkais. Kaip galima jais pasitikėti, jei nėra bylų ir nuosprendžių ? Tikrai suklaidinti yra tie žmonės, kurie mano, kad nuosprendžių nėra todėl, kad politikai yra galingi ir įtakingi, todėl sugeba išvengti atsakomybės. Jei jie tikrai būtų tokia galingi, išvengtų pačių skandalų, nes kelias savaites, mėnesius, o mano istorijoje - ir net metus, nuolat viešai mėtomi kaltinimai padaro kur kas daugiau nei civilizuotu teisiniu keliu priimtas nuosprendis. Todėl įtarimai, kad kai kurie teisėsaugos institucijų pareigūnai yra nesuinteresuoti stabilia ir prognozuojama padėtimi valstybėje, išlieka, nes pernelyg daug sutapimų tarp rinkimų, kitų svarbių politinių įvykių ir garsių, bet nebaigtų bylų. Gal tai tik neprofesionalumo pasekmės, bet tuomet mes turime kitų rimtų problemų, nes neatsakingų mėgėjų vykdoma teisėsauga neužtikri