Skip to main content

Gimė Kaune

Artūras gimė Kaune, bet vaikystė prabėgo keliose Lietuvos vietose – Panevėžiuke, kur buvo pakrikštytas Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje, Pasvalyje, Anykščiuose ir Jonavoje. Gražiausi atsiminimai likę iš gyvenimo Anykščiuose, o subrendo Jonavoje. Domėjimasis gamta ir ornitologija skatino laisvalaikį leisti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje bei Kauno laisvės alėjoje. Augo „Pink Floyd“, „Hiperbolės“ ir „Anties“ muzikos apsuptyje, buvo didelis Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos fanas.

Gyvenimo sąlygos buvo itin sunkios – tėvai nevengė kilnoti taurelės, pasitaikydavo smurto šeimoje, todėl Artūrui, kaip vyriausiam broliui, teko rūpintis dviem jaunyliais broliais, bandyti prasimanyti pinigų maistui renkant ir priduodant tuščius butelius, ar vėliau dirbant įvairius pagalbinius darbus statybose.

Jau pradinėse mokyklos klasėse Artūras sau prisiekė, kad užaugęs gyvens kitaip nei tėvai – nevartos alkoholio, nerūkys ir stengsis visais įmanomais būdais ištrūkti iš jį supusios degradavusios aplinkos. Šio tikslo jis atkakliai siekė.

Diplomuotas elektromechanikas

Baigęs 8 klases Jonavos I vidurinėje mokykloje (dabartinė Jeronimo Ralio gimnazija), Artūras mokslus toliau tęsė Jonavos 44-ojoje profesinėje technikos mokykloje (dabartinė Jonavos politechnikos mokykla), ją kurią baigė su pagyrimu ir įgijo elektros įrengimų priežiūros šaltkalvio specialybę. Atliko praktiką ir kurį laiką dirbo įmonėje „Azotas“; (dabartinė „Achema“;).

Privalomoji karinė tarnyba

Pašauktas į privalomąją tarnybą sovietų armijoje. Dvejus metus tarnavo Šiaurės jūrų laivyno jūrų pėstininkų brigadoje „Sputnik“ prie Barenco jūros, netoli Norvegijos sienos.

Lietuvos atgimimo sąjūdžio dalyvis

Artūras nuo jaunystės aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje ir visada sulaukdavo bendraminčių palaikymo bei skatinimų imtis lyderystės. Tik grįžęs iš privalomos tarnybos Sovietų Šiaurės jūros laivyne 1988 m. rudenį, iš karto įsitraukė į Atgimimo visuomeninę veiklą: dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, su bendraminčiais organizavo Sovietų armijos parado stabdymą Vilniuje, buvo tuometinės Lietuvos Laisvės Lygos šalininkas, vėliau skėtinės Lietuvos jaunimo tarybos (LIJOT) steigėjas.

1989 m. jaunimo organizacijų buvo deleguotas į Lietuvos Komunistinio jaunimo sąjungos suvažiavimą, kuriame griežtai reikalavo šios organizacijos atsiskyrimo nuo Maskvos ir likvidavimo, taip sudarant galimybes kurtis nepriklausomoms Lietuvos jaunimo organizacijoms. 1989 m. kartu su bendražygiais įsteigė Humanistinio jaunimo sąjungą (LHJS) ir leido mėnraštį „Homo Sovieticus“.

Žurnalistika

„Žurnalisto profesija man visuomet atrodė romantiška. Tikėjau, kad ji suteiks galimybę patirti daugybę įspūdžių, pamatyti pasaulį ir susipažinti su įdomiais žmonėmis. Tikėjau, kad šis darbas man gali suteikti galimybę persikūnyti į daugybę personažų ir išmėginti įvairias profesijas. Vadovavausi šūkiu: kam rinktis vieną, jei galiu išmėginti visas!” A. Zuokas.

1989 m. Artūras įstojo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakultetą. Taip nutiko, kad iškart po stojamųjų prasidėjo pirmasis konfliktas tarp Gruzijos ir Abchazijos. Artūras įtikino „Sąjūdžio žinių” redakciją išsiųsti jį į konflikto zoną. Vėliau, dirbdamas karo korespondentu, reportažus ruošė britų „Independent Television News” bei „Worldwide Television News” kompanijoms.

Būdamas Lietuvos žurnalistu, jis turėjo galimybę filmuoti ir matyti tai, kas buvo neprieinama Vakarų žurnalistams. Artūras kaip karo žurnalistas dirbo ir reportažus siuntė iš Azerbaidžano sostinės Baku ir Kalnų Karabacho, Armėnijos, Gruzijos, Šiaurės Osetijos, Abhazijos, Čečėnijos, Ingušetijos, Moldovos, stebėjo Maskvos pučą. 1991 m. karo metu beveik du mėnesius dirbo Irake, lankėsi Irane, taip pat rengė reportažus iš Estijos, Latvijos, Kaliningrado ir, suprantama, Lietuvos.

Toks įdomus, prasmingas, pilnas iššūkių, rizikos ir naujų įspūdžių darbas Artūrui buvo labai prie širdies.

VU Žurnalistikos fakultetą baigė 1998 m.

Karo korespondentas

Dar nė nepradėjus mokslų, „Sąjūdžio žinių“ redakcijos buvo išsiųstas į ką tik prasidėjusio konflikto tarp Gruzijos ir Abchazijos zoną. Per savo, kaip karo korespondento, karjerą jis reportažus rengė Lietuvos ir kitų šalių žiniasklaidai. Dirbo britų „Independent Television News“ ir „Worldwide Television News“ žurnalistu konfliktų vietose Azerbaidzane (Baku),

Kalnų Karabache, Čečėnijoje, Gruzijoje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Moldovoje, pučo metu Maskvoje, 1991 m. Irake, Irane, Baltijos šalyse. Tai buvo įdomus, prasmingas, pilnas iššūkių, rizikos ir naujų įspūdžių darbas. VU Žurnalistikos fakultetą baigė 1998 m.

Šeima

Studentai Artūras ir Agnė Andriulytė susituokė 1992 metais. Kartu jie susilaukė trijų vaikų: Gabrielės, Domanto ir Emilijos. Po 25 metų gyvenimo santuokoje priėmė sprendimą išsiskirti.

2022 metais Artūras vedė Augustą Jusionytę.

Kelias į verslą – pirmieji bandymai

Savo pirmuosius žingsnius versle Artūras pradėjo kartu su dviem Prancūzijos piliečiais, su kuriais susipažino karo metu Bagdade. Įkurta bendrovė „Baltic News Agency“ rengė užsieniui reportažus apie Lietuvą ir kitas mūsų regiono šalis. Tuo pačiu, subūrus ypač talentingų ir puikių žmonių komandą, jo vadovaujama kompanija papildomai ėmėsi ir sėkmingo reklamos verslo. Po metų su partneriais atidarė moderniausių ir aptarnavimo prasme geriausių buitinės technikos parduotuvių tinklą Lietuvoje;

Gedimino prospekte duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse garsaus italų prekių ženklo “United Colors of Benneton” parduotuvė; 1995 m. pasirašytas kontraktas su „McDonald’s Europe“ dėl pirmojo Lietuvoje greito restorano atidarymo Lietuvoje, kuris atvėrė duris 1996 metų vasarą.

„Gyvenimas judėjo į priekį ir siūlė vis naujų ir įdomių veiklos galimybių. Man visuomet buvo svarbiausia ne pinigai, o idėja.” A. Zuokas

Dvidešimt šešerių – pirmasis milijonas dolerių

„Vieną vakarą vaikštinėdamas po Sareikiškių, vėliau Bernardinų, parką pastebėjau kitapus Vilnelės, beveik ant upės pakrantės stovintį apleistą, apirusiomis sienomis, apsilaupiusiais dažais pastatą. Vieta romantiška, unikali, pagalvojau, gerai čia būtų gyventi. Jau tų pačių metų pabaigoje įsigijau 2 butus ir čia šventėme Naujus metus. Tačiau, neįvertinau, kad pigūs butai turėjo paslėptą kainą – brangią ir sudėtingą pastato rekonstrukciją, nes pats pastatas slinko nuo kalno į Vilnios upę.

Reikėjo išpirkti likusius 6 butus, parengti verslo planą mažam viešbučiui ir restoranui. Greitai gyvenimas išmokė kultūros paveldo pagrindų, statybos ir viešbučių verslo paslapčių. Po gerų restauracijos metų, pastatas tapo šios vietos pažiba. Ir mes su šeima jame apsigyvenome.” A. Zuokas

Kaip tik tuo metu JAV ambasada ieškojo patalpų savo rezidencijai. Pusmetį užsitęsusios derybos buvo rezultatyvios ir Artūras sutiko parduoti pastatą už 1.1 mln. dolerių. JAV ambasadoje ir buvo įteiktas pirmasis milijono dolerių vertės čekis. Tuomet jam buvo 26 metai.

Pažintis su didžiąja politika

Artūras kartu su bendraminčiais įkalbino JAV aplinkosaugininką Valdą Adamkų siekti prezidento posto Lietuvoje. 1997 metų vasarą sutarė su Lietuvos Centro sąjunga dėl partinės paramos V. Adamkui ir jau kartu organizavo sėkmingą pirmąją Prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampaniją: organizavo paramos koncertus, lydėdavo kandidatą kelionėse po Lietuvą. 1998 m. Valdas Adamkus tapo Lietuvos Respublikos Prezidentu. Artūras taip pat vadovavo 2004 m. V. Adamkaus rinkimų į prezidentus kampanijai, kuri taip pat buvo sėkminga – V. Adamkus buvo išrinktas LR Prezidentu.

UŽ Užupio Respubliką

Pardavus pastatą JAV ambasadai, Artūro šeimai reikėjo rasti naują vietą, kur gyventi. Ta vieta tapo Užupis, kur šeima įsigijo butą, o vėliau aukciono tvarka ir visą pastatą ant Vilnelės kranto.

Ne visuomet Užupis atrodė toks patraukus gyventi, kurti ar tiesiog pasivaikščioti. Kadaise ant Malūnų g. namo šiurpiai atrodė užrašas ,,Ulica smerti” (,,Mirties gatvė”), o pats rajonas buvo labai apleistas. Bet Artūras savo vaizduotėje matė visai kitokį Užupį – jaukų, tvarkingą ir menišką.

Tuo pačiu metu, norėdamas atkreipti tuometės valdžios dėmesį į Užupio rajoną, jis bendraminčiams pasiūlė idėją – paskelbti Užupį nepriklausoma respublika. Artūras parinko Nepriklausomybės paskelbimo datą – balandžio 1-ją -,,Užupis yra UŽ, o ne PRIEŠ; Užupis yra laisvas ne todėl, kad Respublika laisva, o todėl, kad jame gyvena laisvi žmonės”.

,,Visada mėgau rašytoją Marką Tveną, kuris taikliai pastebėjo, kad ,,dažniausiai rimti dalykai pirmiausia pasakomi juokais”. A. Zuokas

Artūras sukūrė Užupio Respublikos sienos riboženklių dizainą – kuriame keturi ženklai žymi, kad tai meniškų ir linksmų žmonių rajonas, kurie gyvena prie upės. Užupio Respublikos konstitucijos projektą parašė kino menininkas Romas Lileikis, o herbą – ,,ranka su skyle mėlyname fone” nupiešė Herkus Neimantas.

Artūras kartu su Romu Lileikiu bei kitais bendraminčiais buvo Užupio Respublikos Nepriklausomybės minėjimų organizatorius, vienas pagrindinių Užupio Angelo skulptūros projekto rėmėjų. 1996 metais, siekdamas padidinti rajono saugumą, organizavo Užupio policijos – šerifo projektą; vėliau Užupio garbės piliečio nominacijų įteikimą ir Užupio Konstitucijos sienos projektą.

Visą save - visuomeninei veiklai

„Tenebūna nei mažo, nei didelio darbo, kurio nepajėgčiau įveikti Lietuvos sostinės labui“, – skamba Vilniaus klubo, prie kurio steigimo ir augimo prisidėjo ir Artūras, narių priesaika.

Susibūrę į Vilniaus klubą aktyviausieji Vilniaus verslo, mokslo, kultūros žmonės sutelkė savo talentus, idėjas, lėšas, kad drauge savo darbais, pomėgiais, talentais, verslais garsintų ir turtintų Lietuvos sostinę. Vilniaus klubo veikloje jis dalyvauja iki šiol.

Artūras aktyviai dalyvavo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo darbe, eidamas pareigas valdyboje. Jis taip pat buvo Vilniaus teniso klubo steigėjas ir valdybos pirmininkas, Žinių ekonomikos forumo narys, dvi kadencijas Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas, Vilniaus futbolo klubo “Žalgiris” garbės prezidentas, Žurnalistų sąjungos narys.

Artūras jau daug metų dalyvauja Rotary klubo veikloje, o būdamas 29 metų buvo išrinktas Senamiesčio Rotary klubo prezidentu.

Kartu su tuometine žmona Agne inicijavo ne vieną visuomeninę akciją, tarp kurių – šimtus būsimų mamų kasmet suburdavusi „Nėštukių šventė“ ar kalėdiniu laikotarpiu vykstanti akcija senjorams „Susitikime prie kavos puodelio“.

Artūras Zuokas yra įgyvendinęs ir rėmęs daugelį sėkmingų visuomeninių, pilietinių, kultūrinių ir sveikatinimo projektų, tokių kaip meno erdvė ,,Fluxus ministerija“ Vilniuje ir Kaune, ilgametis moters krūtų vėžio prevencijos projektas ,,Nedelsk“. Jo iniciatyva ir lėšomis anglų ir lietuvių kalbomis buvo išleista knyga apie J. Mačiūną ir SoHo ,,Illegal Living“ (JAV pripažinta kaip geriausia 2010 m. knyga savo kategorijoje), DVD formate išleistas ir visoms Lietuvos mokykloms padovanotas J. Meko filmas ,,Kaip Lietuva sugriovė Sovietų sąjungą“, surengta fotomenininko Zino Kazėno fotografijų paroda ,,Laisvė”, apkeliavusi visą Lietuvą.

Iš verslo į politiką

Artūras tapo Lietuvos Liberalų sąjungos nariu, netrukus ir jos vicepirmininku. Tai buvo pirmoji partija, kuriai jis vadovavo ir 2000 metų Seimo rinkimuose net 34 Lietuvos Liberalų sąjungos nariai tapo Seimo nariais. Artūras buvo vienas aktyviausių Prezidento V. Adamkaus inicijuotos „Naujosios politikos“ koalicijos kūrėjų. Tai buvo neįkainojamos politikos pamokos.

Sujungus Lietuvos liberalų, Centro ir Moderniųjų krikščionių sąjungas į naują partiją – Liberalų ir centro sąjungą, Artūras Zuokas tapo jos pirmininku (2003 m.). Su šia partija jis laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo Seimo nariu (2008 m.).

Po metų, negalėdamas susitaikyti su Seimo neveiklumu, Artūras Zuokas atsistatydino iš Seimo ir LiCS partijos vadovų ir subūręs visuomenininkus 2010 m. įsteigė visuomeninį judėjimą TAIP (Tėvynės atgimimas ir perspektyva), su juo laimėjo 2011 m. savivaldos rinkimus sostinėje.

2015 m. suvienijęs LiCS ir TAIP partijas įsteigė Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) ir buvo išrinktas jos pirmininku. o nuo 2020 m., susijungus dviems partijoms, yra partijos Laisvė ir teisingumas pirmininko pavaduotojas.

Meras, pakeitęs Vilnių

2000 metais 32 metų Artūras Zuokas pirmą kartą išrinktas Vilniaus meru. Vadovaudamas sostinei tris kadencijas 2000-2007 ir 2011 -2015 metais, jis kartu su komanda Vilnių transformavo iš possovietinio miesto į europinio lygio sostinę – suformuotas modernaus miesto centras dešiniajame Neries krante, atnaujintas Gedimino prospektas su požeminiais parkingais, pradėta būsto renovacija Žirmūnuose, suprojektuoti ir pradėti darbai Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje ir daugelis kitų darbų, kuriuos sudėjome į virtualų žemėlapį ,,Zuoktelėjęs Vilnius”, kur matysis A.Zuoko ir jo komandos simbolinės darbų pėdos.

Politikos apžvalgininkas Lauras Bielinis: ,,A. Zuoko veiksmai neleido miestiečiams būti abejingiems ir pažadino daugelio gyventojų tikėjimą, kad kažkas gali vykti ir keistis net tada, kai jau nieko nesitiki”. 2003 m. portalas ,,Omnilaikas”.

Artūro Zuoko vadovavimo metais Vilnius tapo dinamiškas, užsienio investicijoms patrauklus, vakarietiškas miestas, išlaikęs savitą veidą ir kontūrus, kuriame gera gyventi vilniečiams ir į kurį noriai sugrįžta svečiai. Vilnius rikiuojasi tarp e-miestų savo išmanumu ir sparčiomis inovacijomis – ypač miesto transporte ir valdyme.

Ypatingas dėmesys Ukrainai

Nuo 2014 metų iki šiol A. Zuokas ypatingą dėmesį skiria karinio konflikto zonoje atsidūrusiai Ukrainai:

2014 – 2015 m. paaukojo dvi kilnojamas olandiškas mobilias medicinos klinikas, kurios iš Dnipro nuvyko į Rytų Ukrainą, kad medicininė pagalba būtų kuo arčiau fronto linijos. Šios iniciatyvos vertė apie pusė milijonų eurų.

Nuo 2015 m. jis su įvairiausiomis iniciatyvomis, paskaitomis ir bendrais projektais bei parama Ukrainoje lankėsi per 30 kartų. 2015-2016 m. konsultavo Dnipro merą Borisą Filatovą ir jo komandą. Nuo 2017 m. metų tapo Ukrainos tarptautinės politinių mokslų mokyklos (USPS), kurios vienas iš steigėjų yra Europos Sąjungos parlamentas, Tarybos nariu.

2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje, organizavo peticijas, tikslu daryti spaudimą Europos Komisijai, Europos Parlamentui, JAV Prezidentui ir Kongresui, reikalaujant įvesti humanitarinę No-FLY zoną Vakarų Ukrainoje ir taip apsaugoti civilius nuo Rusijos raketų ir bombardavimo iš oro.

2022 m. gegužės mėnesį suorganizavo didelį paramos koncertą Italijoje „Sound of Peace”, kur kartu su Italijos Raudonuoju kryžiumi buvo renkamos lėšos ukrainiečiams pabėgėliams remti. Taip pat surinko ir pristatė 3 labdaringas būtiniausių prekių siuntas Ukrainai.

Elektroninės Ateities Link: Vilniaus E-Miesto Inovacijos

Šiame skyriuje pristatomi Vilniaus e-miesto projektai, kurie per mano mero kadencijas buvo drąsiai įgyvendinti. Kiekvienas iš jų daro didžiulį indėlį kuriant modernų, pažangų ir patogų miestą.

– m.Ticket
– m. Parking
– Problemų registras
– Vilnius Tech Park

– Vieno langelio principas
– Atvirų duomenų bankas
– Interaktyvus Vilniaus miesto žemėlapis

Try not to become a man of success, but rather try to become a man of value.

Šiame skyriuje pristatomi pagrindiniai Vilniaus infrastruktūros projektai, per dešimtmetį kardinaliai pakeitę Vilniaus miesto veidą.

  • Susisiekimo gerinimo projektai:
  • Naujos ar išplatintos gatvėsgatvės: Lukšių, Žirnių, Ateities ir kt.
  • Vilniaus Senamiesčio aplinkkelis
  • Vilniaus miesto Vakarinis aplinkkelis
  • Gedimino pr. ir jo prieigų rekonstrukcija su požeminio parkingo įrengimu
  • Rotušės aikštės rekonstrukcija
  • Mindaugo tiltas
  • Modernus miesto centras dešiniąjame Neries krante su Savivaldybės pastatu, Europos aikšte ir plačiu Konstitucijos prospektu
  • Dviračių savitarnos sistema „Cyclocity“
  • Modernizuoja šviesoforų sistema
  • Air Lituanica
  • Vilnius Veža
  • Viešojo transporto pertvarka su greitosiomis juostomis
  • Kalvarijų turgaus rekonstrukcija
  • Bernardinų sodas
  • Sakurų sodas
  • Jeruzalės Teisuolių parkas
  • Vilniaus miesto mokyklų renovacija
  • Nauja Balsių progimnazija

Iš verslo – į politiką

Kultūra yra nepaprastai svarbi mūsų identiteto dalis, nes ji formuoja mūsų tapatumą, vertybes, įsitikinimus ir santykius su pasauliu. Susipažinkite su projektais, kurie Vilnių pavertė Kulturtingu.

  • Tarptautinis architektūros konkursas „Ermitažo/Gugenheimo muziejus Vilniuje”, pritraukęs garsiausius pasaulinio lygio architektus į Vilnių (laimėtoja Zaha Hadid). Vėliau, vienas dalyvių Daniel Libeskind suprojektavo MO muziejų.
  • Senamiesčio paveldo išsaugojimo programa.
  • Dailiųjų amatų išsaugojimo programa.
  • Įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras
  • Į Vilnių perkeltas Jurgio Mačiūno, Fluxus judėjimo pradininko, palikimas. Vilnius įsigijo trečią pagal dydį pasaulyje Fluxus kolekciją.
  • Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 metu užgimę projektai „Gatvės muzikos diena” ir „Tebūnie naktis” gyvuoja iki šiol.
  • Menų spaustuvė.
  • Didžiausia Europoje meno galerija.
  • Vilnius – žemai skraidančių angelų miestas.
  • Vilniaus kino biuras.
  • Fluxus ministerija (Vilnius ir Kaunas) – projektas, pakeitęs miestiečių požiūrį į kultūrą.
  • Vilniaus dienos.
  • Įsteigta įstaiga „Vilniaus festivaliai”, organizuojanti aukščiausio lygio festivalius.
  • Didžioji Sinagoga.
  • Kalėdinė šventė.

Meras, pakeitęs Vilnių

„Vilnius – sveikas miestas” – projektas, kurį ėmėmės įgyvendinti Vilniuje, apėmė ne tik ligoninių ir poliklinikų renovacijas, bet ir idėjas, kaip pagerinti vilniečių gyvenimo kokybę, aktyvų gyvenimo būdą ir sveikatinimą.

  • Oranžiniai dviračiai.
  • Liepkalnio slidinėjimo centras.
  • Tai Chi mankštos.
  • Socialinis projektas priklausomybę turintiems asmenims – salotų baras „Mano Guru”.
  • Įsteigta įstaiga „Sveikas miestas”, kuri pradėjo organizuoji Vilniaus sporto šventę.
  • Sėkmingai įgyvendino idėją tradicinis bėgimas „Vilniaus maratonas”.
  • Ligoninių ir poliklinikų renovacijos/rekonstrukcijos

Meras, pakeitęs Vilnių

Iš sovietinės aplinkos į šiuolaikišką ir modernią aplinką.

  • Pirmoji Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastatyta Balsių progimnazija.
  • Naujas darželis Santariškėse.
  • Žvėryne įkurta Šolomo Aleicheimo ORT gimnazija.
  • Atnaujintos ir renovuotos daugelis Vilniaus miesto mokyklų.
  • Bendriojo lavinimo mokyklos pervarkytos į pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas.
  • Atnaujinti darželiai.
  • Modernios bibliotekos – Pilaitė, Žirmūnai.

Meras, pakeitęs Vilnių

Gyvename aplinkoje, kurioje labai svarbu ne tik gauti, bet ir duoti. Tai įkvėpė inicijuoti ne vieną visuomeninį projektą, tikslu – kurti patogų, atvirą, draugišką miestą, stiprinti bendruomeninius ryšius,  padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.

  • Akcija senjorams „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“.
  • Akcija „Daugiau erdvės kiemuose“ – senų auto surinkimas.
  • Akcija „Apsaugok mane“ – raginanti apdrausti vaikus rengiantis naujiesiems mokslo metams ir paskatinti vairuotojus būti dėmesingus, išmokyti vaikus saugaus elgesio gatvėje
  • Akcija „Įsijunk šypseną“ – Vilnius tapo pirmuoju šalies didmiesčiu, pasiry- žusiu malšinti vairuotojų pyktį ir pagerinti jų psichologinę savijautą miesto gatvėse.
  • Akcija „Neversk manęs atvažiuoti tanku” – akcija nukreipta prieš vairuotojus paliekančius savo automobilius neleistinose vietose.
  • Įrengtos specialios vietos grafičiams.
  • Vilnius – žemai skraidančių angelų miestas.
  • Draudimas vartoti alkoholį viešose vietose.
  • Draudimas benamiams rinkti išmaldą gatvėse.

Politinė veikla

Far far away, behind the word mountains, far from the countries Vokalia and Consonantia, there live the blind texts. Separated they live in Bookmarksgrove right at the coast of the Semantics, a large language ocean.

2014 - 201?
Liepos 12 d. Vilniaus Rotušėje jungiamajame politinių partijų „Sąjunga TAIP“ ir Liberalų ir centro sąjungos suvažiavime įkurta Lietuvos laisvės sąjunga (LLS). Išrinktas naujos politinės partijos pirmininku.
2004
Išrinktas, bet atsisakė mandato ir 2008–2009 m. (atsistatydino) Seimo narys.
2000
Lapkričio 15 d. – 2003 m. balandžio 9 d. ir 2003 m. birželio 25 d. – 2007 m. balandžio 8 d. ir nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras, Vilniaus miesto tarybos pirmininkas.
2000-2003
2003–2007 m., nuo 2007 m. balandžio iki 2008 m. kovo 26 d., kai įsigaliojo teismo nuosprendis – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2000 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys, Miesto paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas.
Nuo 2010
Visuomeninio judėjimo „TAIP“ (Tėvynės atgimimas ir perspektyva) pirmininkas.
2010
Pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos.
2003-2010
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas.
2000
Sąjungos Centrinio rinkimų štabo vadovas.
1997-1998
Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus rinkimų štabo narys; 1999 m. – Lietuvos liberalų sąjungos vicepirmininkas.

Visuomeninė veikla

Far far away, behind the word mountains, far from the countries Vokalia and Consonantia, there live the blind texts. Separated they live in Bookmarksgrove right at the coast of the Semantics, a large language ocean.

1989
Įkūriau visuomeninę labdaringą organizaciją "Lietuvos humanistinė jaunimo sąjunga" ir tapau jos vadovu.
1997
Įsteigiau visuomeninę įstaigą „Užupio fondas“.
1997
Tapau Rotary klubo nariu.
1998-1999
Ėjau Rotary klubo Senamiesčio skyriaus prezidento pareigas.
1998
Įsteigiau Vilniaus klubą, kuriame esu narys. Buvo laikotarpiai, kai ėjau klubo prezidento pareigas: 2002-2006 m. ir 2011-2015 m.
1999
Buvau vienas iš Vilniaus teniso klubo steigėjų ir valdybos pirmininkas.
1999
Tapau visuomeninės įstaigos „Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas“ valdybos nariu.
2002
Buvau Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas.
2003
Tapau Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu.
2007
Įstojau į Lietuvos žurnalistų sąjungą.
2010
Tapau labdaros ir paramos fondo VšĮ „Azzara“ direktorius.
2011-2015
Buvau Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ garbės prezidentas.

Apdovanojimai

Far far away, behind the word mountains, far from the countries Vokalia and Consonantia, there live the blind texts. Separated they live in Bookmarksgrove right at the coast of the Semantics, a large language ocean.

2001
Buvo įteiktas Prancūzijos prezidento Jacques˙o Chiraco apdovanojimas „Už nuopelnus Respublikai”, skirtas už indėlį plėtojant dvišalius santykius su Prancūzija.
2002
Gavau labiausiai pasižymėjusio 2002 metų pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą (suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai / Junior Chamber International). Šiam apdovanojimui buvo pristatyti 104 šalių atstovai.
2002
Buvo paskirtas „Verslo žinių” apdovanojimas „Metų ekonomikos variklis 2002″.
2002
Gavau Lietuviškos architektūros apdovanojimą „Architektūros draugas 2001″.
2003
Balzeko lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos miestų-seserų programos komiteto Metų žmogaus apdovanojimas „Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms“.
2011
Originali A. Zuoko kova su ne vietoje pastatytais automobiliais Harvardo universitete buvo apdovanota „Ig Nobel“ apdovanojimu „už atradimus, kurie iš pradžių sukelia juoką, o po to priverčia susimąstyti“.