Pastaruoju metu kaip niekad daug kritikos valstybės tarnybai, pertekliniams reikalavimams ir biurokratizmui, kuris it vėžys ėda valstybės galias ir piliečių norą imtis atsakomybės už savo bei šeimos ateitį. Verslumas ir verslas daugiau skamba kaip priekaištas, o ne kaip tikrasis viešasis interesas.
Moderni ir efektyvi valstybė neegzistuoja be profesionalios bei į rezultatą nukreiptos valstybės tarnybos. Tokios ir reikia mūsų Lietuvai, tačiau per pastaruosius metus politinės partijos ir partiniai interesai padarė viską, kad valstybės tarnyba taptų biurokratijos džiunglėmis. Partijos aplipdė valstybės tarnybą visokio plauko VŠĮ ir konsultantų bei ekspertų armijomis, kurios tik čiulpė eurus ir niekada už nieką neatsakė. Jei pažiūrėsime į praėjusios vyriausybės laikotarpį, tai beveik visame valstybės sektoriuje didėjo darbuotojų skaičius, tik reta išimtis – Finansų ministerija.
Didžioji problema tame, kad efektyvios valstybės mažai kam reikia, nes daug kas gyvena, o ir gerai gyvena, iš prastai valdomos, biurokratija bei skambiais tikslais aplipusios valdininkų armijos. Tačiau, ateina laikas, kai būtina šį ,,biurokratijos vėžį‘‘ išoperuoti. Ir nauja vyriausybė bei naujasis Seimas aiškiai deklaruoja tokius tikslus, o ir visuomenė spaudžia. Aplinkybės tinkamos, todėl ,,pabandom iš naujo‘‘.
Kad reformos netaptų tik skambiais pareiškimais ar kelių vadovų pakeitimu, būtina susitarti dėl principų, kokį valstybės efektyvumo kelią renkamės. Ir šie principai turi veikti priimant įstatymus ar kitus sprendimus.
Seimo Audito komitetas jau rekomendavo visoms valstybės ministerijoms ir įstaigoms atlikti savo veiklos auditus ir pateikti išvadas viešai. Kartu Audito komitetas pradėjo diskusiją apie principus, kurie būtini norint gerinti valstybės valdymą ir atkurti pasitikėjimą tarp dirbančiųjų ir tų, kurie ,,leidžia‘‘ dirbti ir kurti. Pateikiame viešai šiuos dešimt principų ir kviečiame visuomenę trumpai, bet aktyviai diskusijai. Laikas nelaukia. Ne padidinti mokesčiai augins šalies BVP, o veiklūs ir verslūs Lietuvos žmones.
Valstybės valdymo efektyvumo didinimas – Principai
- Konstitucinis pagrindas
Lietuvos ūkis grindžiamas privačia nuosavybe, asmenine iniciatyva ir sąžininga konkurencija (Konstitucijos 46 str.). - Pasitikėjimas žmogumi
Įstatymo leidėjas, leisdamas įstatymus, ir valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, turi pasitikėti žmogumi ir atsisakyti perteklinio reguliavimo. Žmogus, kuris prisiima atsakomybę ir riziką, nusipelno pagarbos. - Ginčuose su valstybe – privatūs asmenys ir įmonės yra silpnesnė pusė
Valstybė turi neribotą įrodinėjimo galią ir ginčuose naudojasi viešaisiais ištekliais, todėl tais atvejais, kai teisės aktai leidžia interpretaciją, sprendimai turi būti priimami asmens naudai, užtikrinant sąžiningą pusiausvyrą. - Valstybės atsakomybė už savo turtą
Valstybė ir savivaldybės negali perkelti savo turto priežiūros ir tvarkymo naštos privatiems asmenims ar įmonėms, pvz., žemės pirkimas, nuoma ir planavimas. - Sprendimai rezultatui, o ne procesui
Valstybės tarnyba, atsakydama į paklausimus, turi ne tik nurodyti reikalavimus ir formalias atmetimo priežastis, bet ir aiškiai pasakyti, ką ir kaip pareiškėjas turi padaryti, kad jo prašymas būtų patenkintas įstatymų ribose. - Prevencija vietoje baudimo
Kontroliuojančios institucijos turi pareigą paaiškinti ir patarti, suteikti galimybę ištaisyti klaidas, o ne siekti bausti. Biudžeto pajamų planas ,,baudomis‘‘ yra nepriimtinas. - Pelnas, užtikrinantis ilgalaikį verslo tvarumą, yra viešasis interesas
Pelnas iki 10 proc. yra vertinamas kaip tvarus. Įstatymų leidėjas bei valstybės institucijos, priimdamos įstatymus bei mokesčių pakeitimus, turi vertinti veiklos pelningumui galimą įtaką. - Verslo administravimo naštos auditas. Peržiūrėti ir naikinti Vyriausybės ar valstybės institucijų sprendimus, kuriais sukurta papildoma ar išplėsta administravimo našta privačiam verslui, kurios nenumato ES teisės aktai. Valstybės institucijos turi įtraukti DI (dirbtinio intelekto) galimybes, siekiant mažinti išlaidas ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę, taip pat maksimaliai atverti duomenis.
- ,,Politinis sprendimas‘‘ lygu ,, korupcinis‘‘, nes jis neigia ekonominę logiką ir kaštų bei naudos analizės principą.
- Prisidengimas ,,slaptumu‘‘ – vertinamas kaip prielaida korupcijai. Valstybės politikai ir tarnyba, valstybinės ar savivaldybių įmonės dažnai piktnaudžiauja ,,slaptumo‘‘ sąvoka. ,,Slaptumas‘‘ galimas tik išimtiniais atvejais ir tik kol vyksta objektyviai reikalingos procedūros ir su tikslu pasiekti geriausią derybų rezultatą viešojo intereso tenkinimui. Visais kitais atvejais, tai turi būti vertinama kaip prielaida korupcijai. STT, Valstybės ar savivaldybių kontrolieriai ar kitos antikorupcijos tyrimo institucijos turi atlikti tokių dokumentų patikrinimą ir informuoti visuomenę.
