Ne tik Trumpas, bet ir jo aplinka, ypač hi-tech milijardieriai, amerikiečių spaudos pakrikštyti kaip ,,PayPal mafija’’, kurių dėka Trumpas ir vėl tapo JAV prezidentu. Kai valdai rinkėjų duomenis ir socialinius tinklus, kontroliuoji dirbtinio intelekto pažangiausius algoritmus, gali ne tik laimėti bet kokius rinkimus, bet ir daryti įtaką ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui. Na gal ne visam – tik toms įtakos zonoms, kurias galima pasidalyti su kitais “kietais vyrukais”, pavyzdžiui Putinu. Būtent tai juos vienija. Jie nėra prieš senąją Europą, tačiau priešiškai nusiteikę Europos Sąjungos, kaip politinio darinio, atžvilgiu.
Jau per pirmąją savo kadenciją Trumpas pareiškė, cituoju : „Žiūrėkite, ES buvo sukurta iš dalies tam, kad nugalėtų Jungtines Valstijas prekyboje, gerai? Taigi man tikrai nesvarbu, ar ji bus atskira, ar kartu – man tai neturi reikšmės.”
Kodėl? Pirma priežastis – ,,America First’’ vizija. JAV galybė remiasi ant kelių banginių, pagrindinis jų – JAV doleris, kuris yra pagrindinė pasaulio rezervų ir tarptautinių atsiskaitymų valiuta. Tačiau nuo 2012 m. euras sparčiai pradėjo konkuruoti su doleriu pasaulyje ir ši konkurencija tęsėsi iki karo Ukrainoje pradžios. (SWIFT atsiskaitymai, Bloomberg).
Antra priežastis – hi-tech verslų reguliavimas, tapęs rimtu galvos skausmu ,,PayPal‘‘ milijardieriams. Jiems netinka griežti asmens duomenų apsaugos (BDAR) standartai ir dabar įsigaliojantis dirbtinio intelekto (AI) aktas. Be to, Silicio slėnio milžinams skirtos milijardinės baudos už konkurencijos pažeidimus dar labiau apsunkina situaciją.
Štai kodėl Trumpas ir Putinas greitai suranda bendrą kalbą- jiems abiems nereikalinga vieninga Europos Sąjunga. Susiskaldžiusi Europa niekam neįvedinės bendrų sankcijų, neturės vieningos karinės strategijos ir realios geopolitinės galios. Ji taip pat negalės sutelkti būtinų investicijų į technologijas, ypač DI – dirbtinio intelekto srityje, kurią pasaulyje nori pasidalinti JAV verslas ir Kinija.
Ukraina ir karas – svarbi, bet dabar tik detalė šitame didžiųjų galių žaidime, nepaisant milžiniškų aukų ir skambių vakarų lyderių pareiškimų.
Ir Trumpą, ir Putiną vienija veiksmas – per socialinius tinklus ir algoritmų galią remti visas politines jėgas Europoje, kurios priešinasi ES kaip politinei ir ekonominei sąjungai. Ši strategija jau pasiteisino su „Brexit“, kurį Trumpas ir jo aplinka aktyviai palaikė tiek viešai, tiek slaptai per socialinius tinklus. Kol kas nepavyko Rumunijoje – čia buvo panaikinti pirmo turo prezidento rinkimų rezultatai, kas sukėlė nepasitenkinimą JAV viceprezidentui Jamesui Davidui Vance’ui. Jis Miuncheno saugumo konferencijoje priekaištavo ES lyderiams, išreikšdamas susirūpinimą, kad panašūs veiksmai gali būti pritaikyti ir Vokietijoje. Ten Trumpas ir Elonas Muskas remia AfD partiją, kuri vis labiau griežtina savo retoriką ES atžvilgiu. Greit žinosime, nes rinkimai šį savaitgalį.
Pastaruoju metu Trumpas ir jo rėmėjai daug kalba. Ir jų žodžius verta atidžiai analizuoti, nes jie ne tik parašyti talentingų autorių, bet ir apdoroti dirbtinio intelekto algoritmų, panaudojant milžiniškus duomenų kiekius, įskaitant visuomenės nuotaikų tyrimus. Tai, ko mes nematome, jie žino – ir taiko itin tiksliai, į tam tikras nuotaikas visuomenėje. Iki šiol garsiai kalbėjome tik apie Kremliaus trolius ir jų kibernetines atakas, bet nutylėdavome ką darė Amerikos kompanijos. Prisiminkime Cambridge Analitica tikslinį klaidinantį merketingą per Brexito kampaniją, pasinaudojant Facebooke esančiais asmeniniais žmonių profiliais. Kremlius savo tikslams taip pat perka paramą amerikiečių Facebooke, X, o dabar ir kinų Tik Toke.
Trumpo paskirtasis derybininkas, generolas leitenantas Keitas Kelloggas, duodamas interviu Miuncheno saugumo konferencijoje, pabrėžė, kada Europos Sąjunga prarado pasitikėjimą tarptautinėje arenoje. Jis priminė Minsko susitarimus, kuriuos pasiekė Europos lyderiai be JAV dalyvavimo, tačiau, anot jo, „Europos lyderiai nesugebėjo užtikrinti jų įgyvendinimo“. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga – ir mes kartu su ja – esame pažeminti ir nustumti nuo sprendimų priėmimo stalo, kuriame formuojama pasaulio ateitis. O ši ateitis dar niekada nebuvo tokia grėsminga. Priekaištai teisingi – pastaruoju metu Europos Sąjungos lyderiams užsienio politikoje trūko ,,vieningos Europos galios’’ supratimo, o viską užgožė asmeniniai politiniai siekiai ir noras pasirodyti.
Ką daryti? Reikalingas aiškus veiksmų planas, kuriame svarbu ne atskirų nacionalinių lyderių dominavimas, o bendri veikimai, nes, atsiprašau, bet ,,užpakaliai jau svyla’’. Ir Europa gali daug: pirma – nevartokime savo pareiškimuose bendro termino ,,Amerika’’ , o įvardinkime konkretų asmenį “Trumpą”, nes didelė dalis amerikiečių nepritaria Trumpo ir jo aplinkos politikai. Todėl aiškiai atskirkime JAV – mūsų ilgalaikį sąjungininką ir partnerį, nuo destruktyvios ir perku-parduotu politikos, kurią propaguoja Trumpas.
Antra – prisiminkime akciją „Paskambink savo draugui į Rusiją“. Nors ji nebuvo itin sėkminga, nes Rusijoje laisva nuomonės raiška praktiškai neįmanoma, tačiau Amerikoje žodžio laisvė vis dar egzistuoja. Todėl atėjo laikas Europai įsikišti į tarpinius JAV rinkimus, kurie vyks daugiau nei po metų – 2026 m. lapkritį. Žvelgiant į istoriją, visi žinome, kas kūrė Jungtines Amerikos Valstijas – didžiąja dalimi išeiviai iš Europos: vokiečiai ir airiai, italai ir prancūzai, Europos žydai, britai ir ispanai, graikai ir lenkai, skandinavai ir mes, lietuviai, bei daugelis kitų, kurių nepaminėjau. Kaip rodo JAV statistikos duomenys, iš 320 mln. Amerikos piliečių, daugiau nei 50 mln. save laiko vokiečių kilmės, beveik 36 milijonai – airių kilmės, 28 milijonai – anglų kilmės, beveik 18 mln.- italų. Lenkų kilmės daugiau nei 10 milijonų, prancūzų – 9 milijonai ir taip toliau. Turime kiekvienas iš mūsų kreiptis ir paraginti savo tautiečių diasporas nuo Niujorko iki Los Andželo rinktis atsakingai ir balsuoti už tokius kandidatus, kuriems svarbūs principai politikoje ir partnerystė su Europa.
Trečia – nustokime savo sprendimus grįsti vien „nacionaliniais“ interesais. Šiandien svarbiausia tik viena – vieninga Europa. Jei ES sugrius, neliks ir NATO, nes atsiras dvišalių santykių ir susitarimų iliuzija, kuri tik susilpnins visą Vakarų pasaulį.
Pasitarime, kurį organizavo mažiausiai prisidėjęs prie Ukrainos paramos Prancūzijos prezidentas Emanuelisl Macronas, nebuvo ne tik Baltijos šalių, nebuvo ir EK užsienio politikos komisarės Kajos Kallas, o tai nemalonus ženklas, kad braška mūsų Baltijos šalių ekspertų statusas.
