2025 metais Seimas buvo kritikuotas dėl daugelio sprendimų – kai kur pagrįstai, kai kur iš inercijos. Tačiau šiame triukšme beveik nepastebėtas vienas esminis sprendimas, galintis realiai pakeisti valstybės ir piliečio santykį. Tai perėjimas nuo pasenusio „vieno langelio“ principo prie Valstybės dirbtinio intelekto asistento.
Šiandien įstatymas leidžia institucijoms atsakyti į gyventojų paklausimus per 20 darbo dienų. Praktikoje tai dažnai užtrunka mėnesius, o sudėtingesniais atvejais – dar ilgiau. Statybų ar remonto leidimai dėl biurokratinių procedūrų išduodami metais, o tai tiesiogiai prisideda prie brangaus būsto ir stabdo ekonomikos augimą. Ši tvarka nebeatliepia nei šiandieninių technologinių galimybių, nei žmonių lūkesčių.
„Vieno langelio“ modelis savo laiką jau nugyveno – laikas jam į pensiją. Ateitis yra Valstybės dirbtinio intelekto asistentas (DIA), kuris automatiškai apdoroja užklausas, rengia dokumentų projektus, analizuoja duomenis ir leidžia institucijoms ženkliai trumpinti sprendimų priėmimo laiką. Ne pažadais, o realia procesų pertvarka ir sprendimais, pagrįstais duomenimis.
Svarbu aiškiai pasakyti: DI asistentas nepriima politinių ar administracinių sprendimų vietoje žmogaus. Atsakomybė išlieka valstybės tarnautojui. Tačiau DI atima pagrindinius pasiteisinimus – „nespėjome“, „trūksta žmonių“, „per daug popieriaus“. Visi DI veiksmai yra audituojami, skaidrūs ir suderinami su Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reguliavimu.
Būtent tai numato Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3, 9-1 ir 9-2 straipsnių pakeitimai, parengti kartu su skirtingų frakcijų Seimo nariais ir Audito komitetu. Įstatymo esmė paprasta: valstybės institucijos privalo kryptingai vystyti proaktyvias paslaugas, pasitelkdamos dirbtinį intelektą, o ne imituoti pažangą pavienėmis, tarpusavyje nesuderintomis iniciatyvomis.
Valstybės kontrolė jau nustatė, kad viešasis sektorius šiandien išleidžia šimtus milijonų eurų su DI susijusiems sprendimams, tačiau be bendros strategijos. Tik 15,3 proc. institucijų realiai naudoja dirbtinį intelektą, o didžioji dauguma nežino nei kaip, nei kur jį taikyti. Šios pataisos pirmą kartą įveda koordinuotą, valstybės masto požiūrį.
Lietuva turi realią galimybę tapti pirmąja Europos Sąjungos valstybe, kuri valstybės mastu atsisako „vieno langelio“ modelio ir pereina prie koordinuoto Valstybės dirbtinio intelekto asistento, įtvirtinto įstatymu. Daugelyje ES šalių dirbtinis intelektas viešajame sektoriuje šiandien taikomas fragmentiškai, be bendros architektūros ir aiškios atsakomybės sistemos. Lietuva gali parodyti, kad skaitmeninė pažanga – tai ne pavieniai projektai, o nuosekli valstybės politika.
Dar 2003 metais, būnant Vilniaus meru, buvo įdiegtas „vieno langelio“ modelis, tapęs tuo metu pažangiu standartu. Vėliau atsirado e-vicemeras, kurį iki šiol aptarnauja dešimtys savivaldybės darbuotojų. Tačiau šiandien technologijos leidžia žengti kitą žingsnį – pereiti prie DI asistento, kuris akimirksniu apdoroja duomenis ir parengia atsakymus, o žmogus įsikiša ten, kur reikalingas sprendimas ir atsakomybė. Vilniui laikas rodyti lyderystę ir steigti DI vicemero pareigybę.
Ypatingas dėmesys skiriamas proaktyvioms paslaugoms. Valstybė ir savivalda turi informuoti žmogų, o ne laukti klaidos ir bausti. Kaip jau daro Mokesčių inspekcija, taip ateityje DI asistentas primins apie dokumentų galiojimą, sveikatos patikrinimus ar kitus privalomus veiksmus. Tai ne kontrolė – tai pagalba.
Lietuva sensta, o darbo jėgos trūkumas tampa struktūrine problema. Procesų automatizavimas ir DI asistentas nėra grėsmė – tai būtina sąlyga, kad valstybė išliktų funkcionali, paslaugos būtų suteikiamos laiku, o žmonės galėtų dirbti tai, kas iš tiesų reikalauja kompetencijos ir atsakomybės.
„Vienas langelis“ buvo modernios valstybės pradžia. Valstybės dirbtinio intelekto asistentas – jos kitas etapas.
