Lietuva savo atkurtos Nepriklausomybės istorijoje turėjo 13 referendumų. Kitais metais laukia dar vienas jau tradiciniu tapęs – Pilietybės referendumas. Ir šis referendumas tiesiogine to žodžio prasme yra vertas milijono mūsų tautiečių, kuriems paliktume galimybę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijus ir kitos šalies pasą.
Kad taip įvyktų ir Pilietybės referendumą lydėtų sėkmė, reikia mūsų visų. Tikrai nesame tokio dydžio valstybė, kuri gali leisti sau prabangą atsisakyti žmonių, emigravusių po 1990 metų kovo 11 dieną ir negalinčių turėti dvigubos pilietybės, bet vis dar norinčių išlaikyti savo ryšį su Lietuva.
Privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks 2024 metų gegužės 12 d. Turime beveik metus raginti valdžią ir imtis asmeninių iniciatyvų, kad toks referendumas po kelių nesėkmingų bandymų pagaliau įvyktų.
Pagrindinė tokio “valdiškumo” priežastis yra ta, kad valdžioje esančios politinės partijos nėra suinteresuotos referendumo sėkme. Jas lydi baimė, kad emigrantai negyvendami Lietuvoje dalyvaus politiniame gyvenime.
Emigrantai kuo puikiausiai gyvena mūsų finansinėje ir socialinėje sistemoje, su kuria nesusitvarko pati valdžia – daugiau nei milijardas eurų piniginių perlaidų kasmet pasiekia jų artimuosius Lietuvoje ir tos perlaidos tampa didele parama Lietuvoje likusiems tėvams ar seneliams.
Todėl prieš ketverius metus Pilietybės referendumas patyrė fiasko. Jam per mažai dėmesio skyrė tiek nacionalinė valdžia, tiek savivalda. Bet Lietuvai reikia piliečių, o tuštėjantiems miestams reikia gyventojų!
Priimkime ir šį – trečią- iššūkį, kad kitų metų gegužės mėnesį vyksiantį Pilietybės referendumą lydėtų sėkmė. Parodykime, kad esame pilietiškai subrendę ir be verslo pagalbos skalbimo milteliais bei alumi, kaip buvo sprendžiant dėl narystės ES, galėtume neveidmainiaudami dainuoti “Tris milijonus”.
